- suūžti
- suū̃žti, -ia (sùūžia), sùūžė Rtr, KŽ; G110, LL314 1. intr. imti ošti, šniokšti (apie vėją, medžius, ugnį): Jonukas norėjo, kad dabar ta audra čionai suūžtų, kad trankytų perkūnai LzP. Tiktai suūžė miškas, net medžiai nulinko, ir įeina penkiom galvom slibinas LTR(Rk). Kai davė liepsna, ir sùūžė visas kluonas Alvt. Iešmininkas tuojau pakūrė krosnį, ir ji rūsčiai suūžė K.Jank. ║ sudundėti, sugausti: Sùūžė, sudrebėjo visa žemė Kl. Danguj tik sùūžė, ten pat kap jau trenkė! Ss. | prk.: Suū̃žia jos galvoj mintis NdŽ. 2. intr. suzvimbti: Bitės sudūzgėjo, sùūžė NdŽ. Įėjo klasė[n] [mokytoja], musė sùūžė – girdėjai Brž. 3. intr. imti giedoti, pragysti: Atlėkė gulbelių devyni pulkeliai, suūžė gulbelės devyniais balseliais LTR(Ldvn). 4. intr. Jn, NdŽ, Rdn imti ūžti, birbti: Pirma sùūžė mašina, tai arkliai šoka į aukštą aukščiausiai Vdk. 5. intr. DŽ1, Jon daugeliui prašnekti: Visi suūžė, perkalbėti stengėsi, bet kas įkalbės jaunam! LzP. Žmonės suūžė lyg bitės avilyje rš. 6. intr. NdŽ suskambėti, suaidėti (apie patalpas): Trimitais gausdami suūžia rūmai, žmonių veidai nušvinta kaip gegužy B.Sruog. 7. tr., intr. suburbėti, sukeikti, imti bartis: Vyras mano suūžė ant josios J. Kaži ką ji sùūžė Stl. 8. intr. NdŽ, Vlkv šnek. triukšmingai, paskubomis sueiti, susirinkti: Padarė išleistuves, tai visos mergos tę sùūžė Alv. Ūžte sùūžė vyrai į snarglinę Krš. Žmonys an kapų kaip suū̃žia, tai pilni kapai Mžš. Mes pro čia sykiu sùūžiam Bsg. 9. intr. NdŽ pasilinksminti, paūžti: Palauk atlaidų, tada suūšim Ėr. Jei atlieka dar nuo mėnesinių pietų ir poros puspadžių, gali suūžti su draugais rš. 10. intr. lauktis kūdikio, būti nėščiai: Labai reta, kad per ketvertą metų ištekėjusi moteris nesuūžtų rš. \ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti
Dictionary of the Lithuanian Language.